- vėtrauti
- vė́trauti, -auja, -avo DŽ, NdŽ, KŽ, vėtráuti, -áuja, -ávo [K], BŽ38 1. intr. ppr. impers. N, L, Rtr, NdŽ pūsti smarkiam vėjui: Taigi darykite, kad po pastogio pareisite, nėsa veikiai pagaus vėtrauti Kel1881,187. Didi ugnies išpūstijimai ten vėtrauja LC1878,30. Dėl visko, ką tikt ponas Dievas daro, aš jį liaupsinu, gali lyti ir vėtrauti prš. 2. intr. L, Rtr, NdŽ prk. dūkti, šėlti: Atsižvelkime ant vėtravusių politiškų kovų prš. Jei tu poną Kristų turi pas save, tai gal šėtonas vis vėtrauti, Kristus jau žinos savo namus ir gyvenimą gerai išlaikyti srš. 3. tr. G120 smarkiai pulti: Lietuviai žemaičiai visomis pusėmis vėtravo kryžeivius S.Dauk. \ vėtrauti; pasivėtrauti
Dictionary of the Lithuanian Language.